"MAŽŲJŲ SALAČIŲ MEDŽIOKLĖ"
Kada viena ir ta pati medžiaga būna publikuojama keliuose leidiniuose tyai greičiau blogai nei gerai.Iki šio laiko aš visaip to stengiausi išvengti.Tačiau šį kartą manydamas jog turiu tam pagrindo, padariau išimtį.Ši medžiaga sudarė dali mano knygos"Spiningavimas žiemą".Neįprastas ir tas faktas, kad straipsnis apie žieminę žvejybą pasirodė vasaros leidinyje.Pabrėžiu, tam yra viena rimta priežastis:paliestoji tema gali būti labai aktuali ir ne tik žiemą, o kad tuo įsitikintumėte aš ją nutariau atskleisti dabar.Gal būt nepraeis nei keletas mėnesių kai pasipils jūsų laiškai, atsiliepimai ir pasisakymai šia tema ir mes galėsime jau daryti tam tikrus apibenderimus apie šią ne tipišką žvejybą spiningu, apie kurią ir eis toliau kalba.
Dvi jaunystės klaidos.
Pradėkime daiktus vadinti savais vardais:dabar mes kalbėsime apie aukšlių gaudyma spiningu - tikrai mum neįprastu ir orginaliu būdu.Kiek man yra žinoma aukšlių gaudymas spiningu nėra niekur aprašytas ir net nebandyta kaž ko panašaus daryti.Iš principo tai kaž kas visiškai naujo, o kita vertus, žiūrint iš praktinės pusės tai tolygu nuliui jei prilyginsime aukšlių gaudymą kaip "maisto programą šeimai".Visiem spiningautojams tur būt žinoma, kad kartais spiningu sužvejojamos nestardantinės žuvys, kam dažniau, kam rečiau.Tai karšis ant tvisteriuko, tai karosas ar vartikliukės ir pn.
Štai panašiai nutiktadavo ir su aukšlėmis Achtuboje po keletą jų per vieną žvejybą ir dar žvejojant gana stamboka blizgute.O žvejojant pamaskvėje, kaip man pasirodė ant itin stambių masalų, tuos laimikius galima buvo suskaičiuoti ant rankos piršrų.Taip tęsėsi iki to laiko kol aš supratau padaręs dvi svarbias žvejybos klaidas.Viena jų tai žuvies mitybos ir gyvenimo būdas, o kita tai galimų masalų dydis.Pirmuoju atveju aš klydau skaitydamas aukšlę ne plėšrūne žuvimi.Kaip vėliau pasirodė tai buvo daug rimtesnis klausimas nei pradžioje.Diskutuojant kokia žuvis skaitoma taiki, o kokia ne pasirodo galima iki begalybės taip ir neprieinant vieningos nuomonės.Kad ir pravedant varžybas su spiningu tarpe kariškių būdavo sakoma, plėšri žuvis yra lydeka, ešerys ir t.t... bet tai sakykite, o kita žuvis tai tik žoliaėdė ar bent prilyginta tokiom?Kai kuriuose Sabanėjavo rašiniuose teigiama, kad aukšlė prie tam tikrų gyvenimo sąlygų-aplinkybių tikrai ryja už save mažesnes žuvytes.Reikšmingumas Leonido Pavlovičiaus knygoje "Gėlujų žuvų gyvenimas ir žvejyba" ir yra tame, kad nežiūrint teiginių ir minčių išdėstymo apie tam tikrus faktus, ši knyga mus verčia eksperimentuoti ir užveda ant pačių neįtikinamiausų minčių.
Pirmas bandymas.
Vieną saulėtą sausio dieną aš nusprendžiau praleisti pamaskvėje prie vieno iš upelių.Ankščiau esu čia žvejojęs lydekas, ešerius, bet žinojau esant ir kitokios žuvies.
Žvejyba ėjo į pabaigą, o pas mane buvo nukąstas tvisterio galiukas ir pora neaiškių kybių.Staiga aš pastebėjau vandens paviršiuje ne rečiau kaip kas 5 minutės vis naujus ratilus ir išgirsdavau tarsi žuvies pliuškenimą.Jei jums teko girdėti kaip vasarą ryte "maudosi" žuvis Achtuboje tai čia buvo kaž kas panašaus tik kiek tyliau ir rečiau.Kadangi neturėjau su savim polirizuotų akinių tai pastebėti kas tai per žuvis man nepavyko.Pasirausęs kuprinėje radau kaž ką panašaus į Black Fury 00.Pirmuoju metimu mano masalas buvo atakuotas ir aš pastebėjau baltą blykstelėjimą vandenyje bei lengvą koto stuktelėjimą.Tai buvo jau kaž kas tokio nes jei atvirai tai kybio aš visai nesitikėjau.Dar padarius 10-15 metimų aš bent tris kartus pajutau vėl lengvą stuktelėjimą.Negana to, vieną žuvį aš tarsi išvedinėjau kai staiga ties vandens paviršiumi ji atsikabino.Iš aršaus pasipriešinimo ir keisto blykstelėjimo po vandeniu aš pamaniau, kad tai maži šapaliukai.Vėliau kybimas apsiramino nors ratilai vandens paviršiuje išdavė - žuvis niekur toli nenuplaukė.Taip jau kartais nutinka spiningaujant, kad po eilės tokių atakų-nesėkmių žuvis tarsi atsiukanda pateiktu masalu.Teisingiausia būtų tokiu atveju keisti žvejybos vietą.
Panašią vietą į aprašytąją aš aptikau už poros šimtų metrų aukštyn upe.Pirmas metimas, smūgis ir žuvis mano rankose.Aš ją iš karto pažinau.Tai buvo aukšlė.Abejones kėlė tai, kad ji svėrė apie 50g buvo panaši truputį i kuoją, o pilvas išsipūtęs nuo nėštumo kas darė ją nepanašią į tą aukšlę kurią mes įpratę matyti.Aš netgi parodžiau aukšlę netoliese žvejojusiam plūdininkui.Jis patvirtino, kad tai aukšlė, o jo kolegos jas gerai jaukino musės lervomis, tešlomis užtai ji tokia stambi ir užaugo.Palyginęs savo masalą su žuvies burna pagal proporciją supratau, kad viena neatitinka kito todėl nieko nelaukdamas išvažiavau namo ruoštis jau sekančiai žvejybai.
Trigubas nulis tai nevien būdas išeiti iš nulio.
Kokią mes blizgutę fabrikinę bevartytumėm vis vien ant jos užkabintas trišakis bus per didelės aukšlės burnai.Savo pirmąją aukšlę man pavyko pakirsti vienu trišakio kabliuku švelniai už žandikaulio apačios.Jei paklaustumėte plūdinikų kokiais kabliukais jie žvejoja aukšles tai jų kabliukas net panašus nebūtų į mūsiškį, o dar ir trišakį.
Taigi, man teko uždavinys kaip įgyvendinti kaž ką naujo kabliukų atžvilgiu nes blizgučių skirtų aukšlių gauydyme patirtį aš jau turėjau.Kaltininku viso to buvo sportinė žūklė.Žvejojant spiningu sportinėje žūklėje pagrindiniu aspektu būdavo išlindimas iš nulio bet kokia kaina.Reikėdavo sugauti nors patį mažiausią ešeriuką vardan komandos, o toliau jau kaip seksis.Todėl mano arsenale buvo nemažai ypatingai mažų, nulinių blizgių.
Taigi norėdamas išeiti iš nulio aš dažnai eksperimentuodavau, kad vėliau būtų galima sugauti tą mikro žuvytę.Greitai reikalai pasitaisė, bet daeita iki absurdo ribos nes mano sugauti ešeriai sverdavo iki 10g.
Savo naujas, savadarbes blizgutes aš vadindavau trigubu nuliu.Tai buvo mano išmastymas, o gal ir kieno iš šalies.Panašu į tai, kad aš buvau ne vienintelis pasinėręs į mažų blizgių gamybą-paieškas skirtas žvejyboje spiningu.O blizgių pavadinimas piršosi pats savaime nes jei dvigubas nulis buvo didelės tai šiasa vadinau trigubu nuliu.Iš tikro blizgučių duomenys "00" Mepps firmos yra :svoris apie 1,5g lapelio ilgis iki 16 mm(Aglia) ir 21 mm (Aglia Long) bei atitankamas trišakis.Mano trigubi nuliai buvo 0,8 g svorio ir lapelio ilgis 7-11 mm ir trišakiukas 16 dydžio pagal tarptautinį stardartą.Štai ant tokių blizgučių ir kimba sportiniai ešeriai, o vėliau kaip paaiškėjo, ir aukšlės.
Yra dar keletas momentų reikalaujančių komentaro.Jeigu mes du kartus sumažinsime lapelio ilgį kaip ir kitus parametrus tai blizgutės svoris sumažės ne du, o aštuonis kartus.Suprantama, tada apie bet kokį blizgutės užmetimą negalės būti nei kalbos.Todėl aš ant metalizuoto pavadėlio prieš blizgutę fiksuoju nedidelį svarelį iš plūdinikų arsenalo ir bendrą svorį davedu iki 0.8g.Tokią blizgutę galima numesti iki 15m, o toliau ir nėra reikalo.
Sekantis svarbus pastebėjimas tai blizgutės sukimosi elementas.Tas elementas mūsų supratimu tai lapelis esantis po blizgute.Na, jei po blizgute suktūsi ne lapelis, o kaž kas kitkas tai jau nebūtų besisukanti blizgutė.Šiuo atveju nesigilinkime toliau į jokią tolimesnę klasifikaciją.Tačiau sutarkime, kad jei trigubas nulis turi besusikantį lapelį tai gali turėti ir sparnuotę.Būtų viskas tas pats tik vietoje lapelio ant ašies po švino svareliu būtų užmauta sparnuotė.Būtent šis atvejis duoda geresnį rezultatą žvejojant aukšles.
Kaip papyldymą prie trijų nulių būtų gerai turėti savo dėžutėje keletą "velnių" panašaus svorio(apie 1g) ar kitų žieminių masalų.Ant velnio su spiningu taip pat galima žvejoti aukšles.
Ir vis dėlto pagrindiniai masalai išlieka tie kurie turi besisukanti elementą.Aukšlė aiškiai reaguoja į virpesius todėl žymiai daugiau kibimų sulauksite žvejodami blizgute kuri turi besisukantį lapelį ar sparnuotę.
Ne tiktai išorinis panašumas.......
Savo kūnu ir aplamai savo forma aukšlė yra labai panaši į salatį - tą pačią karpinių šeimos žuvį.Savo gyvenimo būdu ir mitybos racionu ji taip pat turi daug panašumų.Žinoma, tai ne 100-taprocentinis sutapimas, bet vis dėlto.....Jei skaitysime aukšlę plėšrūne - kyla elementarus klausimas, ką ji tuomet medžioja?Jos nedidelis kūnas ir maža burna stipriai sumažina potencialių aukų sarašą.Juolab, kad dabar mes kalbame apie žiemos metą kai tas pats mailius išsiritęs pavasarį taipogi jau spėjo ūgtelėti.Tačiau kaip spėjome įsitikinti "valgomo mailiaus" žiemos upėse tikrai netrūksta, o vietomis, arčiau krantų jo net knibždėte knibžda.Manoma, kad tai gali bnūti tos pačios aukšlės ar kitokios žuvies mailius - tuo aš nesigilinau, bet suaugusi aukšlė tokį mailių visada "gano" ir atsiradus momentui nevengia juo duoti darbo savo pilvo virškinimui.Negaliu absoliučiai šito teigti tačiau tie žuvies pliuškenimai srovės pabaigoje tarsi išduoda aukšlės medžioklę ties išvargusiu mailiumi.
Jei sugrįžti prie pagrindinės mūsų pokalio temos - žvejybos spiningu tai galų gale ir nėra taip svarbu kaip dažnai aukšlė maitinasi maža žuvele.Svarbiausia ant kiek realu sužvejoti aukšlę naudojant spiningo sistemėlę.Galiu patikinti, kad jei žvejoti specialiai tam paruošta sistemėle ir ten kur šios žuvies ypač daug tai visai tada realu ją sužvejoti."Mikrosalačiukai" ar tikrieji salačiai kaip taisyklė laikosi arčiau vandens paviršiaus ir medžioja masalą plaukiantį paviršiumi.O štai aukšlė skirtingai nuo savo tolimojo giminaičio neužduoda žvejui didelių rebusų nes jei svetimas baimės jausmas ir neretai daugumas kibimų vyksta jei vos ne iš po kojų.Beje, akiplėšiškai atakuojant blizgutę aukšlė puikiai matoma iš šono - ji pasiveja, griebia iš nugaros ir staigiu judesiu metasi į šoną.Tai atsitiktiniais atvejais jei kam pavyko matyti atakuojantį salatį tai veiksmas kartojasi lygiai taip pat - ataka iš nugaros ir staigus plaukimo kurso pakeitimas.
Savaime suprantama, kad taip atakuojant masalą kibimas bus labai staigus kas yra įprasta patyrusiems salačių medžiotojams.Todėl ir aukšlės kibimą atsižvelgiant į jos smulkumą su tam tikrom išlygom nepavadinsi švelniu.Tad tiek vienu, tiek kitu atveju aukšlės ar salačio kybio metu pakirtinėti tikrai neverta nes jei žuvis pagriebė masalą, prarijo kabliuką, vadinas ji tai atliko pati be jūsų pagalbos.
Ar įmanoma apgaudyti plūdininką?Ar tas būtina?
Aukšlė puikiausiai žvejojama meškere.Ir kaip tai sekasi plūdinės meškerės meistrams kalbėti net neverta.Jeigu mes bandytumėme pravesti varžybas tarp spiningautojo ir plūdininko tai favoritu būtų tikrai ne spiningautojas.Bet tai ne priežastis nusiminti.Mūsų tikslas išmokti žvejoti aukšles spiningu (patikėkite tai neapsakomas jausmas) ir tik gerai įvaldžius šį būdą vėliau pabandyti sudaryti tam tikrą konkurenciją plūdininkams.Tikslui pasiekti reikia apsirūpinti tinkama įranga, sistemėlėmis bei žvejybine vieta.Apie masalus nesikartosiu, o tik pasakysiu apie valą ir kotą.Iš principo mum tiktų bet kokio lankstumo kotas, bet būtų nuostabu jei viršūnėlės išmetimas būtų 5g.Iš valų aš pirmumą atiduočiau FireLine laikančiam 4 lbs, bet nieko blogo nenutiks jei jūs naudosite kokybišką kitos rūšies valą 0,1 - 0,12 mm storio.Toliau pačios žvejybos technikos įvaldymas.Išsirenkama vandens telkinį su įvairaus stiprumo srovėmis ir kur yra daug mūsų numatyto "būsimo verslo" žuvies.Įsitaisome aukščiausiame taške ir stengiamės užmesti į srovių skirtumo sandūrą.Kranto linijos atžvilgiu tai darome maždaug 30-45 laipsnių kampu.Pravedimą darome tolygų su vidutiniu tempu.
Visai didelė tikimybė, kad aukšlė jau pirmuoju metimu susidomės jūsų jauku - ji pasikirs ant kabliuko arba bent jau pajausite smūgį per blizgutę.Tokių stuktelėjimų vieno pravedimo metu gali būti net 2-3.Galite susidaryti įspūdį, kad traukdamas jūs net kliudote pačią žuvį.Juk kada kartais džigaujate taip nutinka, kad valo dėka taip pat juntata tarsi lengvą prisilietimą prie žuvies.Tačiau šiuo atveju tai tikri aukšlės kibimai.Kitas klausimas tai, kad tuščių ir naudingų kybių santykis tikrai pirmųjų naudai.Tačiau aukšlė nėra unikali.Jei ji griebia jauką tai ji būtinai praryja visus tris trišakio kabliukus ko nepasakytumėme apie tą patį ešerį.
Tarkime aukšlė stovi būrelyje 5 x 10 metrų plote.Tokiu atveju žvejoti tam plote ilgiau 10 minučių tikrai neverta nes pirmiausiai jūs pagausite pačias aktyviausias, poto dar keletą kol galiausia kybis visai apstos.Tokiu atveju reikia keisti vietą, o į senąją grižti ne ankščiau kaip po valandos.Būna taip, kad kartais žuvis laikose niekuo neišsiskiriančiam nuo kitų vandens plote su įprasta tėkme ir vandens gyliu.Tokiu atveju geriausiai suveikia tokia taktika - užmetimas iš toliau žemyn būrio, o poto lėtas pravedimas aukštyn pagal srovę.Kad vienas iš variantų galimas pravedimas ir giliau nuskandinus jauką arbą tik užmetus ir traukiant paviršiumi.Traukian pagal paviršių būtų gerai tą atlikinėti su sparnuote.Tas ypač populiaru žvejojant salačius.Kartais matosi kaip skiriasi vanduo ir po sekundės įvyksta kibimas.Tačiau teigti, kad sparnuotė tikrai geriau pasiteina gaudant aukšles tikrai nedrįsčiau.Beje, mes kalbame apie žieminę žvejybą spiningu, o vasarą visai galima, kad viskas vyksta kiek kitaip.
Dar viena aukšlių mėgstama susitelkimo vieta tai skardžiai su grįžtama srove.Čia gali iškilti techninio pobūdžio sunkumai.Nuo priešingo kranto damesti bus neįmanoma, o mūsų pusėje mum teks stovėti labai aukštai.Tokiu atveju žvejoti reikėtu "laipteliais" ir tam labiau nei trigubas nulis tiktų velniukas.
Gaudymas spiningu su velniuku nenaudojant kitų jaukų tai iš viso gana įdomus dalykas vertas atskiros pokalbio temos.Aukšlės gaudymas žiemą spiningu iš viso yra vienetinis ir išskirtinis dalykas.Vis dėlto prisitaikius žvejoti su velniuku iš aukštai yra patogiau nei kitais jaukais.Atsižvelgiant į velniuko savybes jis panašus būna ir veikia tarsi kaip džigavimo metodas. Pas mane buvo planuose klasikinius džigavimui skirtus jaukus pritaikyti aukšlių gaudymui prieš tai perdarant juos į atitinkamą dydį, bet kol kas norimo rezultato nepasiekta.Mikro tvisteriukai su mikrogalvutėmis
sunkiai "lenda" mano "mikrosalačiukams" į gerklę lyginant su velniukais kurie yra kompaktiški - tiek forma, tiek savo mažais kabliukais.Tas liečia aukšles siekiančias 50g, o apie smulkesnes net kalbos negali būti.
Visa mano tikslinga veiklos patirtis nukreipta į aukšlių žvejyba telpa į tris mėnesius nuo sausio vidurio iki 2001-jų vidurio balandžio.Aš negaliu teigti, kad per tokį trumpą laiko tarpą suradau optimalius variantus jaukų srityje bei įvaldžiau idealiai pačią gaudymo taktiką.Aš tik pasidalinau savo nuomone ir pabandžiau jus sudominti šia neįprasta tema.
Toliau jau daug kas priklauso nuo jūsų pačių.Bendromis jėgomis mes ateityje galime surasti daug atsakymų susijusių su aukšlių gaudymu.Pirmiausiai tai bus įdomu stebėti kaip viskas keisis su metų laikais.Juk būtent dėl šitos priežasties, kad netempti dar metus aš parašiau temą apie žieminę žvejybą spiningu ir isiunčiau į vasarinį leidinį.
Beto norisi kuo greičiau sužinoti ar verta žvejoti su jaukais.Turiu jau teigiamos patirties žvejojant aukšles ir su šėryklėle.Kartą sutikau plūdininką kurie baiginėjo žvejybą prie upės, o jauką ruošėsi sušerti paukščiams.Aš įkalbėjau jį jauką atiduoti man.Iš pagalbinių priemonių padariau kaž ką panašaus į plaukiojančią šėryklėlę ir plaunamo šleifo ruože kurį sudarė džiuvėsiai, kanapės, kiti komponentai, visai neblogai pažvejojau.Pakartoti šio eksperimento man kolkas nepavyko vien dėlto, kad nesu plūdininkas, o ir nesu stiprus kulinarijos jaukinimo srityje.Tegul tai atlieka tas kuris labiau šioje srityje apsišvietęs, o vėliau apie rezultatus visa tai papasakos mum.
К. Кuzminas
Vertė SIGUTIS