Aukšlė srovinė.

Tai greita žuvis, užauganti iki 9 – 13 cm, retai iki 15 cm ilgio ir 90g svorio. Subręsta 2 – 3 gyvenimo metais, tuomet būna išaugusi 5 – 7 cm ilgio. Srovinę aukšlę lengvai galima atskirti nuo paprastosios iš šoninės linijos, kuri abiejuose kraštuose turi siauras juodų taškų juostas, todėl atrodo lyg dviguba ir labai ryški. Srovinė aukšlė yra aukštesnė kūnu nei paprastoji aukšlė. Nugara tamsiai žalia, šonai žaliai, o pilvas šviesiai sidabrinės spalvos. Nuo viršutinio žiaunų dangtelio krašto išilgai šonų, iki uodeginio peleko pamato eina tamsiai mėlyna juosta.

Lietuvoje šių žuvų dažnai sutinkama sraunesnėse upėse. Neršia gegužės mėnesį, kur žvirgždėtas ir akmenuotas gruntas. Minta smulkia vandens gyvūnija.

Srovinė aukšlė vandenyje laikosi kiek giliau, negu paprastoji aukšlė. Ji gaudoma tokiais pat būdais bei priemonėmis, kaip ir paprastoji aukšlė. Ji taip pat gali būti panaudota kaip masalas plėšriosioms žuvims gaudyti.

Alburnoides bipunctatus, margašonė, palakstuonė, Bloch, ouklejka pruhovaná, быстрянка.

Iš tikrųjų aukšlių gaudymas tikrai nėra toks paprastas kaip atrodo.Aukšlė reaguoja tiek į garsą tiek į pašarą tiek į kvapą.Šiaip šiai temai reiktų daugiau laiko skirti pavasarį kai tik atitirpsta ledas nuo kraštų ir jos pasidaro ypač aktyvios.Pašaras praktiškai tinka bet koks tik pagal skirtingą jauką skirsis jo paruošimo būdas.Aukšlėms labai patinka kukurūzų miltai, kondensuotas pienas,maltos saulėgrąžų lukštos.Aukšlės geriau kibs jei vėjas pūs į veidą.Šiaip pavasarį tikrai sulauksi daug patarimų o jei bus noras tai bus galima kartu ir pažvejoti.

Aukšlėm labai svarbu išlengvinta sistema Tiek plūdės svoris, tiek valo diametras, tiek kabliuko dydis ir aišku meškerės svoris. Esu matęs net video, kai kažkur kitoje šalyje aukšles gaudydavo, tai net švino nedėdavo, nežinau, gal ir pas mus kažkas taip gaudo apšvieskit

Sunku kalbėti už kitus.Gal verčiau čia pateiksiu savo pastebėjimus.Aukšlė aukšlei nelygu.Vienaip ji kimba Glūke,antraip-Nemune,Bubiuose,trečiaip-Bubliuose.Jeigu Glūke galėjai (iš pradžių) jas traukti iš
0,5 metro,tai Nemune-iš 1,5 metro, o Bubiuose -iš 3-4 metrų gylio.Jeigu Glūke ir Nemune aukšlei gaudyti tiko ir pinka ,ir "dzikas",tai Bubliuose-tik pinka.Įdomu,kad kombinuoti pašarai žuvims(Kretingos gamybos)
patiko aukšlėms visuose minėtuose vandens telkiniuose."Kombi" gerai tinka "pagaudymui sau".Varžyboms jau derėtų pasitelkti kitus.Žinomi Lietuvos aukšlių "siaubai" jaukina "Sensas Record 515","Sensas-3000 Ablettes" ar "Sensas-Friture".Aš mėgstu vilioti aukšles jauku "Gutmix-Ukleja".Niekada nekenkia įdėti į aukšlinį jauką Sensasinį atraktorių "Ablettix" ir pieno miltelių (šių galima nusipirkti veterinarijos vaistinėse).Labai svarbu ir pavadėlio ilgis bei kabliuko dydis.Pavadėlį aukšlėms rišu 12-15cm ilgio,kabliukus(po ilgų eksperimentų) -"Gamakatsu LS-1040B 12 nr.".Taip gaudau aš, o kaip kiti,manau,papasakos patys.

Apie kabliukus: aš taip pat nemanau kad reikalingi 16 - 18 Nr. kabliukai aukšlei gaudyti - aukšlė paims ir didesni, o nuo didesnio ją galima paprasčiau ir greičiau nuimt... Čia mano nuomonė, Sigutis ko gero mane sukritikuos...

Vyrai, aukšlėm mes turim nuostabią temą, gal eikim tenai, o čia vis dėlto kalbėkim apie jaukus? Einu įmesiu porą straipsnių aukšlių tema.Čia grįžęs pratęsiu jaukų - masalų temą, O administratoriaus ar moderų paprašysiu šiuos pokalbius permesti į aukšlės temą.Iš anksto dėkoju

AUKŠLIŲ GAUDYMAS.

Tai smulki žuvytė kuri praktiškai randama kiekvienam vandens telkinyje.Plaukioja ji viršutiniuose vandens telkiniuose ir užauga nedidelio svorio.Sveria ji 5-15g nors būna ir išimčių.

MEŠKERĖS AUKŠLIŲ GAUDYMUI.
Būtini koto kriterijai tai jo lengvumas ir stangrumas.Meškerės viršūnėlė turi būti liauna, kad gaudant žuvį būtų amortizuojamas pakirtimas.Šiais laikais parduotuvėse yra gerų ir kokybiškų kotų.Dažniausiai aukšlių gaudymui aš naudoju 3-4m ilgio kotus.Tai "Maverio" firmos kotai.Jie gerai subalansuoti ir skirti šiai žvejybai.

SISTEMĖLĖS
Ploniausi valai-voratinkliai, miniatiūrinės plūdelės ir patys mažiausi kabliukai.Sistemėlių paruošimas gaudymui nuo paviršiaus reikalauja didelio krupštumo, kantrybės ir gero regėjimo.Gaudymui arti kranto kur didelė tėkmė ir greitis lemia sėkmę, plūdelės turi turėti itin mažą keliamąją galią nuo 4x7 iki 4x12.Jei gaudysime aukšles toliau plūdelė turi būti stambesnė, bet ne viršyti 1g keliamosios galios.Gaudant aukšles naudojamos dviejų rūšių plūdelės - adata ir ištemptas vandens lašas.

Aš gaudau abiejų tipų plūdelėm, bet pirmumo negaliu atiduoti nei vienai iš jų.Pirmoji mažiau painiojasi, bet prie vėjo dreifuoja kas trukdo kontroliuoti visą sistemą ir aš pereinu prie antrosios.Taip kad aš naudoju abiejų formų plūdeles ir jas keičiu pagal oro permainas.Švinelius aš išdėstau karoliukų pavidale.Jei keičiasi gaudymo sąlygos karoliukus nesunku perslinkti.Žuvį aš gaudau naudodamas 5-15cm pavadėlį.Tikrai nemanykite, kad aukšlė kvaila žuvis kuri kimba ant bet kokios sistemėlės.Sugautos žuvies kiekis tiesiogiai priklauso nuo valo storio.Sistemėlė susideda iš pagrindinio valo ir pavadėlio.Pagrindinį valą aš dažniausiai naudoju 0.10mm, o pavadėli 0.08-0.06mm priklausomai nuo žuvies aktyvumo.Ir paskutinė sudedamoji dalis tai kabliukas.Jis turi turėti ilgą kotą kas leidžia greitai atkabinti žuvį.

JAUKAS
Į jauko paruošimą reikia žiūrėti labai rimtai nes kaip jaukinsi taip ir gaudysi.Kadangi žuvis gyvena viršutiniuose vandens sluoksniuose tai ir jaukas tam turi būti specialiai ruošiamas.Jauko gniužulas turi skleisti bet kokiame vandens gylyje ir palikti debesį.Būtent debesis ir sulaiko žuvį tame gylyje kur jum reikia.Jaukas turi būti ypatingai smulkus.Visos firmos turi specialius jaukus skirtus aukšlių jaukinimui.Kaip pavyzdį pateiksiu Sensas 3000 Surface, Sensas 3000 Ablettes, Mondial-F Rapide, Maver Alborella ir kiti.Šie jaukai yra itin smulkūs ir neduoda žuvim prisisotinti.
Kaip žinia į jauką pilamas vanduo.Yra du jauko ruošimo būdai.Pirmas būdas kada jaukas nedadrėkinamas ir antras kada skiedžiamas dideliu kiekiu vandens kada jaukas įgauna grietinės tirštumo koncentraciją.Kuris būdas teisingesnis priklauso nuo situacijos.Jei žuvis laikosi arčiau paviršiaus tuomet naudojame nedadrėkinta jauką, o jei žuvis laikosi giliau ar toliau nuo mūsų tuomet naudosime stipriai sudrėkintą jauką.Norėdami jauką pasunkinti kartais galime dadėti nedaug molio.Jaukindami žuvį ir norėdami jos būrį išlaikyti prie savęs mes turime nuolatos mesti jauką nedidelėm porcijom į vandenį.Jauko paskaninimui tikrai nepamaišys jei įdėsime 100-200g uodo-trūklio lervų.Perdaug dėti nerekomenduočiau nes aukšlė yra smulki žuvis ir gali greitai prisisotinti.Atminkite, kad stambesnės žuvys retai būna debesies centre.Ten dažniausiai laikosi smulkmė, o didesnės aukšlės laikosi debesies šonuose.

MASALAS
Universalaus masalo (kaip ir kitom žuvim taip ir) šiai žuviai nėra.Ją galima gaudyti ant duonos, tešlos ir kt. masalkų.Tačiau čia kalba eina apie sportinę šios žuvies žūklę.Nepamirškite, kad masalas kurį mauname ant kabliuko įdėtas į jauką pagerina galutinį žvejybos rezultatą.Uodo-trūklio lervas gaudant šią žuvį naudoja itin retai, ypač kada itin prastas kybis ir beto po kiekvieno žuvies pakirtimo tenka mauti naują lervutę.Jei žuvies kybis aktyvus, geriausiai naudoti masalui mažą musės lervutę.Ant jos vienos galima pagauti daugiau nei dešimt žuvyčių.

GAUDYMO TECHNIKA.
Visa gaudymo technika susideda iš ritmiškumo ir pastovumo.Naudojant kabliukus be barzdelės sutaupomas laikas.Aukščiausios klasės meistrai yra atidirbę gaudymo techniką iki maksimalizmo.Aišku, pirmosios minutės prarandamos žuvies paieškoje kur ji laikosi, kokiame atstume.Kada žuvis aptinkama, sistema sureguliuojama galutinai ir tai gaudoma, praktiškai, iki pabaigos.Ir dar atminkite kuo ilgesnis kotas tuo prastesnis rezultatas(greičio atžvilgiu).Tikiuosi perskaitę šį straipsnį daugumas žvejų supras,kad nėra taip paprasta prigaudyti (didelį kiekį) aukšlių be išankstinio, apgalvoto ir teisingo požiūrio į šią žvejybą.


Straipnio autorius Ukrainos rinktinės narys D.Pašukievyč.

Iš rusų kalbos vertė SIGUTIS

Štai čia jau parodoma kaip realiai, beveik be klaidų profesionaliai reikia gaudyti aukšles. Mane toks dalykas veža

vision.rambler.ru/users/radugin1970/1/27/

Kaliningrado žvejų klubas.

SPORTINIS AUKŠLIŲ GAUDYMAS I-ma dalis
Daugumas žvejų pavasarį skiria dėmesį aukšlių gaudymui.Ši žvejyba iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, greita, efektyvi ir didelių gabumų nereikalaujanti iš žvejo.Štai čia mes ir neteisūs.
Žvejys sugavęs keletą desėtkų aukšlių skaito, kad žvejyba sėkminga, žuvis kibo gerai ir belieka paruošti puikų patiekalą.Aukšlės būna labai skanios džiovintos, keptos aliejuje ar šprotų pavidale.Iškyla klausimas kaip kuo daugiau sužvejoti šių žuvų per vieną žvejybą.Bandysiu atsakyti į tai.
Aukšlių gaudymas yra vienas sunkiausių.Tam, kad efektyngai žvejoti tenka naudotis sportiniu metodu.Tik tokiu būdu galima šios žuvies prigaudyti daug.
Pabandysime pažiūrėti į sportinę žūklę mėgėjo akimis.

ŽVEJYBOS LAIKAS IR VIETA
Vanduo dar nėra tiek pakankamai įšilęs, kad žuvis skubėtų į būsimas nerštavietes.O ir iki neršto dar beveik mėnuo.Žuvį galima aptikti įvairiuose vandens sluoksniuose.Iš mano patirties žuvies geriau ieškoti gilesnėse vietose.Aukšlės čia mažiau baikščios ir priplaukia prie pat kranto.Kada apsiniaukę, vėjuota ar oras atšalęs aukšlės laikosi giliau.Su atšilimu ji pakyla į vandens paviršių, ypač vakarais.

Žvejybos vietą reikia rinktis pagagal tam tikrus kriterijus, vėjo kryptį, gylį, srovės greitį.Būtų gerai, kad gylis siektų iki 1,5m.Stambios aukšlės į seklumą atplaukia paskiausiai artėjant nerštui.Reikia ieškoti švaraus dugno nes aukšlė ne kuoja ir arti žolių nesilaiko.Radus žvejybai vietą ją reikia tinkamai paruošti.Gaudymas bus greitas todėl ant kranto neturėti būti nieko kas trukdytų ar atkreiptų dėmesį žvejybos metu.
Patogumą žvejyboje sudaro gerai įrengta vieta kotams susidėti, papildomų daiktų išdėstymas po ranka, kibiras su jauku, vandeniu ir pasostė pačiam žvejui.Žuvį gaudyti visuomet patogiau kada sėdima aukštai.
Pradėti gaudyti manau patogiausia nuo 14 valandos ir maždaug iki 18-19val. vakaro.Tačiau jei pučia šiltas nestiprus vėjelis tai gaudyti galima praktiškai visą dieną.Kaip patarimą rekomenduoju orentuotis į keturių, penkių valandų žvejybą.Esmė tame, kad teisingai gaudant tiek laiko pakanka tam, kad prižvejoti nemažai žuvies, pakankamai pavargti ir nepervargti važiuojant namo už vairo.

SISTEMĖLĖS
Aukšlių gaudymui ruošiamos sistemėlės vadinamos aukšlinėmis.
Sistemos pagrindą sudaro elastingos, tvirtos, kietokos meškerės.Trumpi kotai reikalingi tam, kad jaukinant žuvį pastaroji priplaukia būriu visai arti.
Todėl greitai mojuoti ilgu kotu nėra būtinumo, o ir fiziškai sunku.
Gaudant aukšles kaip ir kitą smulkią žuvį reikalingi tvirti, lengvi kotai su minkštomis viršūnėlėmis.Optimalus rekomenduojamas koto ilgis 3.5m. nors gera maskuotė ir puikus jaukas leidžia žvejoti ir trumpesniais kotais.
Jei žuvis laikosi didesniam gylime kartais galime naudotis ir penkių metrų ilgio kotais.Tokiais kotais tikslinga kartais gaudyti žuvį jei jos atskiri egzemplioriai siekia iki 100g.Taip kartais nutinka priš pat nerštą kada stambi aukšlė priplaukia arti kranto.
Aukšlės griebia masalą kada šis iš lėto leidžiasi į vandenį.Tam, kad masalas leistūsi lėtai reikalinga labai maža plūdelė su mažyčiais svareliais.
Tačiau jei naudosimės itin lengva plūdele 0.2-0.3g tai ne su kiekvienu kotu mum pavyks sistemėlę užmesti.T padaryti galima tik su gerom sportinėm meškerėm.Mano patarimas, įsigykite dvi meškeres skirtas tik aukšlių gaudymui.Jomis galėsite bent dešimt metų sėkmingai žvejoti aukšles, ešeriukus, kuojas, karosiukus, gružlius ir nedidelius puskaršius.

Didelės reikšmės gaudant aukšles turi plūdelės kurios signalizuoja apie kibimą.Taip pat kiekviena plūdelė savaip elgiasi užmetimo metu ir kol skęsta masalas.Dažniausiai gaudoma nuo paviršiaus arba per puse gylio ir itin retai giliau nei 2m.Dažniausias atstumas nuo plūdelės iki kabliuko būna 50-150cm.Bet kuriuo atveju gerai kada masalas nusileidęs būna virš dugno per 20-50cm.
Plūdelė turi būti stabili bet kuriuo atveju nežiūrint bangavimo.Aukšlės gerai reaguoja į judantį masalą todėl kartais reikia patympčioti, patraukinėti visą sistemėlę, bet taip, kad plūdelė išliktų stabili.Optimaliom plūdelėm pripažintos pailgos ir lašo formos plūdelės.Iš ko plūdelės pagamintos didelės reikšmės neturi nes jos visos mažos ir smulkios.Jos būna gaminamos iš pustplasčio, balzos ir kt. medžiagų.Svarbu, kad plūdelė būtų stabili, atitiktų dinamines savybes.
Pati populiariausia aukšlinė sistemėlė susideda iš 0.08mm valo, svarelio 0.02g ir 16-20 numerio kabliuko.
Kabliukai skirti aukšlių gaudymui reikalauja ypatingo dėmesio.Kabliukai renkami ne iš gyvenimiškos patirties, bet iš masalo ir kabliuko dydžio santykio.
Aš siūlau kabliukus su lopetėle ir ilgu koteliu, baltus arba tamsius ir su maža barzdele, arba be jos.Musės lervom naudokite 16-20 numerio, o uodo-trūklio lervom 18-20 numerio kabliukus.
Poto kai surinkti visi gaudymui skirti elementai, sistemėlę galima surinkti.
Ištiesiamas visas kotas.Valo gale daroma kilputė ir tvirtiname viršūnėlės gale.Valo ilgis turi būti 30-40cm trumpesnis už koto ilgį.Nesistenkite valo daryti ilgesnio už kotą nes tai tukdys sistemos užmetimui ir tikslumui.Atminkite, kuo sistemėlė trumpesne tuo ją lengviau ir tiksliau valdyti.
Plūdelė ir svareliai tvirtinami ant valo ir valo gale užrišamas kabliukas.Ant kabliuko užmaunamas mažas kembrikėlio gabaliukas ir šis nusmaukiamas iki kabliuko užrišimo.Kembrikėlis patogus tuom, kad masalui neleidžia nuslysti ant valo.Kembrikas fiksuojamas bet kokiais klijais.Mažiausias svarelis fiksuojamas per 10-20cm nuo kabliuko, o pagrindinis nuo pavadėlio per 10-50cm.
Rekomenduoju namuose, iš anksto pasiruošti dvi, tris tokias sistemėles.Pavyzdžiui labai gerai turėti tris sistemėles 0.3g 0.5g 0.7g., o taip pat ir keletą plūdelių iš anksto susvertų namuose.Tokiu būdu reikalui esant galėsite naudotis tuo ką iš anksto namuose pasiruošėte.

A.Janševskyj
"Rusijos Medžiotojų laikraštis N22-2006m."


Iš rusų kalbos vertė SIGUTIS

Kaliningrado žvejų klubas.

SPORTINIS AUKŠLIŲ GAUDYMAS II-tra dalis

Gaudymo technika apjungia pati sistemėlė, žuvies jaukinimas,pakirtims, ištraukimas, nuėmimas nuo kabliuko ir netgi įdėjimas į skiaurę.Bendras rezultatas priklauso nuo laiko ir kiekvieno iš išvardintų kriterijų.
Čia nekalbėsime apie sportinę žūklę, bet apie atskirus technikos elementus kuyrie lemę ne tik rezultatą, bet ir pačią žvejybos sėkmę.Pavyzdžiui jaukinimas gali tapti visiška nekibimo priežastimi.

GAUDYMO TECHNIKA

Pirmiausiai patariu pamiršti užmetimus iš po apačios ar per šoną.Užmetimas turi būti čaižus(tvirtas) todėl tam reikalingas sutrumpinta sistemėlė.Užmetus valas turi isitiesti tiesia linija kaip styga.Tada mūsų užmetimai nesipins ir bus tikslūs.Užmetimo metu paaiškėja visi sistemėlės trūkumai.Kartais nutinka taip, kad sisteme nenori užsimesti.Čia yra kelios priežastys neskaitant stipraus prišpriešinio vėjo ar lietaus.Pirma priežastis tame, kad parinktas sunkus kotas kuri nėra skirta šiam lengvam masalo užmetimui.Be viso to tokie kotai turi itin kietas virsūnėles.Antra priežastis siejasi su pirmaja tik dar būna taip, kad kotas nėra pritaikytas žvejoti lengvom sistemėlėm.Tokiu atveju tenka keisti sistemėlę į sunkesnę, aišku, jeigu jūs ruošiatės gaudyti stiprioje tėkmėje.
Padarius pirmą metimą neskubėkite isijausti į esamą peizažą, o tuoj pat padarykite dar vieną, kitą staigų permetimą nelaukdami kol plūdelė įgaus vertikalią padėtį.Aukšlės visuomet greitai sureaguoja ir atkreipia dėmesį į jaukinamą vietą ir į nukritusį į vandenį bet kokį daiktą.Atlikę keletą tokių metimų palaukite kol plūdelė panirs iki antenos.Jei po 2-8 sekundžių kibimo nebus, permeskite visą sistemą 10-20cm kairiau arba dešiniau.Jei ir poto nebus kibomo tokiu atveju keiskite pravedimą.Į kurią pusę tai padaryti sunku pasakyti nes tai reikia tiesiog pačiam jausti.Vienu žodžiu visas aukšlių gaudymas tame, kad tokiu atveju reikia greičiau daryti permetimus, keisti prilaikimą, jaukinti ar keisti pavadėlio ilgį.
Gana dažnai pasitaiko, kad saugavus vieną kitą žuvį vėliau ji ima tarsi ragauti masalą ir jo atsisakyti.Žvejojant su 0.02-0.04g sistemėle bet koks žuvies prisilietimas prie jauko būna aiškiai matomas.Tam, kad žuvį išprovakuoti reikia daryti naują permetimą ir naują prilaikymą visą sistemą patraukiant į vieną ar kitą šoną.Kartais tai reikia daryti trūkčiojant visą sistemėlę.Kokiu greičiu tai daryti spredžiama atskirai pagal kiekvieną situaciją.Dar kartais padeda tik šviežiai užmestas masalas su lengvu patraukimu į šon.Užmetus traukiama vis lečiau ir lėčiau.Tokiais atvejais sistemėlė būna visa ištempta ir ja traukiant matosi bet koks žuvies priartėjimas ar prisilietimas prie masalo.

JAUKINIMAS
Reultatyvus žuvies gaudymas be jaukinimo visiškai neįsivaizduojamas.Jaukinimas sukoncentruoja žuvį, sudaro konkurenciją, o tuo pačiu ir žadina jos aktyvumą.Aukšlių jaukas yra gana specifinis bet ne pagal sudėtį, o pagal koncentraciją.
Gerą jauką lengva pasigaminti namų sąlygomis.Pagrindinis komponentas -grūdiniai džiuvėsiai.Jie truputį mažiau kvepia, bet užtai yra lengvesni ir lėčiau skęsta.Pirkti džiuvėsius yra brangu todėl galima isidžiovinti duoną, o vėliau ją permalti per mėsmalę.Maltus džiuvėsiu reikia kartą ar kelis dar susmulkinti kavamale.Kuo smulkesnis visų komponentų sumalimas tuo geriau.Dar vienu svarbiu komponentu yra laikomi pieno milteliai.Ant kilogramo jauko gerai dadėti truputį kakavos, sėlenų, cukraus, druskos.Jei norite, kad jaukas skęstų lėčiau, vietoje cukraus dėkite dirbtino medaus.Jo dėkite tiek, kad būtų malonus skonis.
Puikus jaukas išeina iš sumaltų keptų sausainių.Tačiau aš patarčiau, aplamai, paėmus iš parduotuvės jauką, jį smulkiai permalti.Sunkumas bus tik tame kaip jauką sudrėkinti irki reikalingo drėgnumo.Tai ateina su patirtimi ir labai greitai.
Suspaustas gniužulas vos įmestas į vandenį turi tuoj suirti ir paskleisti debesį.Kuo ilgiau debesis laikosi tuo geriau.Tam reikalui skiedžiant jauką galima į jį pilti skystą pieną.

DAJAUKINIMAS
Pačioje jaukinimo pradžioje išbarstome keletą jauko gniužulų kelių kvadratų plote, numatytoje žūklės vietoje.Gniužulus metame pirmą toliausiai, o sekančius vis arčiau ir arčiau.Pabaigoje padarę keletą kiaušinio dydžio gniužulų metame tiksliai į numatytą žvejybos vietą.Žvejyba numatyta nedidesniam nei puse kvadratinio metro vandens plote.Iš pat pradžių stenkitės žuvį sukoncentruoti į vieną vietą ir jos neišblaškyti.Aukšlės automatiškai reaguoja į jauką ir nesibaido jokių jaukinimo garsų.Žvejybos metu žuvį reikia nuolat jaukinti mažyčiais jauko rutuliukais.Patyręs žvejys viena ranka gaudo žuvį, o kita ją nuolatos jaukina.
Žvejybos metu nepamirškite dviejų dalykų.Reikia nuolatos jaukinti viename taške kur pradėjote.Gana dažnai žuvis pradeda kibti šalia šėrimo zonos, o ne pačioje zonoje.Žvejas pradeda jaukinti mesdamas jauką į kibimo vietą ir taip išsklaido žuvį.Antra reikia optimaliam variante priprasti jaukinti žuvį.Tarkime nuolat įmesti jauko rutuliuką po dviejų sugautų žuvų arba po kiekvienos.Ir tai reikia daryti nuolatos nekeičiant ritmo.Ir dar atminkite, kad jei pradžioje kimba smulki žuvis tai maždaug po 20 min. bandykite gaudyti arčiau dugno nes gali atplaukti stambesnės aukšlės.

MASALAI
Klasikinis aukšlės masalas yra musės lerva.Jų reikia turėti įvairių dydžių, priklausomai nuo žuvies aktyvumo.Prie silpno kibimo gerai padeda uodo-trūklio lerva.Geras derinys yra abiejų lervų.Musės lervas naudokite kietesnes nes tuomet sugausite keletą žuvų.Jei kibimas silnėja keiskite masalą nauju.Blogiausi atveju, kada neturite musės lervų, galite naudoti itin smulkius duonos gabaliukus.
Itin svarbu kaip užmausite ant kabliuko masalą.Tai priklauso nuo žuvies aktyvumo.Labiausiai žuvį gundo kada užmaunate musės lervą vos už pačios storojo galo skurytės.Tačiau yra ir minusų. Žuvis griebdama masalą dažnai jį nurauna nuo kabliuko.Greitam gaudymui lervutė pilnai persmeigiama nuo storojo galo iki smaigaliuko.Kabliuko smaigalys visais atvejais turi būti išlindęs nes kitaip turėsite daug tuščių pakirtimų.Po keletos sugautų žuvų lervutė subliūkšta.Tada prikabinkite uodo-trūklio lervute.Taip galite tikėtis stambesnės aukšlės sugavimo.Uodo-trūklio lervutė uždedama persmeigiant storesniojo galo tamsų taškelį.Aukšlės skirtingai nuo kitų žuvų nemėgsta griebti nuo kabliuko "baronkos" formos uždėto masalo.Tai yra dėl to, kad ši žuvis mėgsta natūraliai atrodantį masalą.Jei svarbu natūralumas, o ne kiekis esantis ant kabliuko.Aišku, šitaip užkabint masalą ji gali greit nurauti, bet duokite jei 2-4s ir pakirtimas bus šimtaprocentinis.Jei dėsite duonos rutuliukus ant kabliuko tai jie neturi būti didesni nei 3mm.Yra tokia nuomonė, kad aukšlės ant duonos kimba geriau ir tai sunku nuneigti nes ši žuvis duoną itin mėgsta.Tačiau greičio efektyvume visgi geriausiai tinka musės lervos.
Visi žvejai su manim sutiks, kad aukšlės skaniausios yra vytintos.Vienok, aš labai jas mėgstu ruošti verdančiame aliejuje.Bet tam, kad užsiimti šiuo darbu reikia prigaudyti šių žuvų po pusantro kilogramo ant kiekvieno šeimos nario.

A.Janševskyj
"Rusijos Medžiotojų laikraštis N23-2006m."


Iš rusų kalbos vertė SIGUTIS

Nepagalvokite, kad noriu kaž ką pasigirti, bet aukšlių tema gana įdomi, plati tuom, kad joje ir skaičiuoji kiek pagauni, ir per kiek laiko, ir kokia didžiausia ir t.t... Tarkim kokia didžiausia mano aukšlė tikrai tiksliai nepasakysiu, bet kaž kur apie 19cm plius, minus.Arba kitas įdomus dalykas.Su viena musės lervute esu ištraukęs (Nevėžio upė) rudenį 159 aukšles.Vienų varžybėlių (vietinės reikšmės) metu per vieną turą (turas 3val.) teko ištraukti 9960gr žuvies, o per du turus (6val.) 18830gr.Tikrai pusėtinas laimikis tą kart buvo.Dažnai žvejodamas, mėgstu skaičiuoti aukšles, kiek jų pagaunu per 5min. 15min. 20min. 30min. ir 1valandą.Tiesiog skaičiuoju ir nieko daugiau.Per 5min. kartais pagaunu po 20aukšlių, per 10minučių esu pagavęs 40 aukšlių, bet vėliau, savaime suprantama, su kiekviena minute tempas krenta.Per pusvalandį esu ne kartą pagavęs 118-120 aukšlių.Valandos bėgyje rezultatas krenta dar labiau.Per valandą aktyvaus kybio metu sugaunu 220vnt. plius minus dar du vnt.Esau paskaičiavęs, kad aukšlę pagaunu kas 16.4sekundės.O kaip sekasi kitiems? Vis dėlto įdomu būtų sužinoti kur žvejojate, kaip, kokiu masalu ir kokio dydžio

Klausiu kaip speco , ar žiemą iš po ledo galima aukšlių pagauti, ir kur jų ieškoti

Pvz. Nevėžyje prie Kauno aukšlių tikrai nemažai pagaunama iš po ledo. O pamenu Minijos senvagėje aukšlių buvo užplaukę - nėjo masalo nuleist kiek žemiau pusmetrio...

arutis parašė: Vasarą, Dubysoje žinau vietelę, reikės ir žiemą pabandyti, smagu turėtų būti jas iš po ledo lupti

Lydeka, aukšlių aišku reikia ieškoti ten kur jų tikrai yra ir jos laikosi.Žiemą sako žvejai užtikę ištraukia jų ne vieną dešimtį.Man ji asocijuojasi su stinta tik, kad aš žiemą silpnas žvejas ir patarėjas.Štai vasarą galėčiau viską parodyti nuo kabliuko iki ištraukimo

SIGUTIS parašė:
Na vasarą neblogai sekasi ir man jas gaudyti, o žiemą nesu bandęs, reikės šiemet pabandyti, kai negalės lydekų gaudyti eisiu aukšlių ieškoti.

Šiaip žiema aukšlės tikrai kimba bet kad kas jas tikslingai gaudytų iš po ledo matyti neteko.

"MAŽŲJŲ SALAČIŲ MEDŽIOKLĖ"

Kada viena ir ta pati medžiaga būna publikuojama keliuose leidiniuose tyai greičiau blogai nei gerai.Iki šio laiko aš visaip to stengiausi išvengti.Tačiau šį kartą manydamas jog turiu tam pagrindo, padariau išimtį.Ši medžiaga sudarė dali mano knygos"Spiningavimas žiemą".Neįprastas ir tas faktas, kad straipsnis apie žieminę žvejybą pasirodė vasaros leidinyje.Pabrėžiu, tam yra viena rimta priežastis:paliestoji tema gali būti labai aktuali ir ne tik žiemą, o kad tuo įsitikintumėte aš ją nutariau atskleisti dabar.Gal būt nepraeis nei keletas mėnesių kai pasipils jūsų laiškai, atsiliepimai ir pasisakymai šia tema ir mes galėsime jau daryti tam tikrus apibenderimus apie šią ne tipišką žvejybą spiningu, apie kurią ir eis toliau kalba.

Dvi jaunystės klaidos.

Pradėkime daiktus vadinti savais vardais:dabar mes kalbėsime apie aukšlių gaudyma spiningu - tikrai mum neįprastu ir orginaliu būdu.Kiek man yra žinoma aukšlių gaudymas spiningu nėra niekur aprašytas ir net nebandyta kaž ko panašaus daryti.Iš principo tai kaž kas visiškai naujo, o kita vertus, žiūrint iš praktinės pusės tai tolygu nuliui jei prilyginsime aukšlių gaudymą kaip "maisto programą šeimai".Visiem spiningautojams tur būt žinoma, kad kartais spiningu sužvejojamos nestardantinės žuvys, kam dažniau, kam rečiau.Tai karšis ant tvisteriuko, tai karosas ar vartikliukės ir pn.
Štai panašiai nutiktadavo ir su aukšlėmis Achtuboje po keletą jų per vieną žvejybą ir dar žvejojant gana stamboka blizgute.O žvejojant pamaskvėje, kaip man pasirodė ant itin stambių masalų, tuos laimikius galima buvo suskaičiuoti ant rankos piršrų.Taip tęsėsi iki to laiko kol aš supratau padaręs dvi svarbias žvejybos klaidas.Viena jų tai žuvies mitybos ir gyvenimo būdas, o kita tai galimų masalų dydis.Pirmuoju atveju aš klydau skaitydamas aukšlę ne plėšrūne žuvimi.Kaip vėliau pasirodė tai buvo daug rimtesnis klausimas nei pradžioje.Diskutuojant kokia žuvis skaitoma taiki, o kokia ne pasirodo galima iki begalybės taip ir neprieinant vieningos nuomonės.Kad ir pravedant varžybas su spiningu tarpe kariškių būdavo sakoma, plėšri žuvis yra lydeka, ešerys ir t.t... bet tai sakykite, o kita žuvis tai tik žoliaėdė ar bent prilyginta tokiom?Kai kuriuose Sabanėjavo rašiniuose teigiama, kad aukšlė prie tam tikrų gyvenimo sąlygų-aplinkybių tikrai ryja už save mažesnes žuvytes.Reikšmingumas Leonido Pavlovičiaus knygoje "Gėlujų žuvų gyvenimas ir žvejyba" ir yra tame, kad nežiūrint teiginių ir minčių išdėstymo apie tam tikrus faktus, ši knyga mus verčia eksperimentuoti ir užveda ant pačių neįtikinamiausų minčių.

Pirmas bandymas.


Vieną saulėtą sausio dieną aš nusprendžiau praleisti pamaskvėje prie vieno iš upelių.Ankščiau esu čia žvejojęs lydekas, ešerius, bet žinojau esant ir kitokios žuvies.
Žvejyba ėjo į pabaigą, o pas mane buvo nukąstas tvisterio galiukas ir pora neaiškių kybių.Staiga aš pastebėjau vandens paviršiuje ne rečiau kaip kas 5 minutės vis naujus ratilus ir išgirsdavau tarsi žuvies pliuškenimą.Jei jums teko girdėti kaip vasarą ryte "maudosi" žuvis Achtuboje tai čia buvo kaž kas panašaus tik kiek tyliau ir rečiau.Kadangi neturėjau su savim polirizuotų akinių tai pastebėti kas tai per žuvis man nepavyko.Pasirausęs kuprinėje radau kaž ką panašaus į Black Fury 00.Pirmuoju metimu mano masalas buvo atakuotas ir aš pastebėjau baltą blykstelėjimą vandenyje bei lengvą koto stuktelėjimą.Tai buvo jau kaž kas tokio nes jei atvirai tai kybio aš visai nesitikėjau.Dar padarius 10-15 metimų aš bent tris kartus pajutau vėl lengvą stuktelėjimą.Negana to, vieną žuvį aš tarsi išvedinėjau kai staiga ties vandens paviršiumi ji atsikabino.Iš aršaus pasipriešinimo ir keisto blykstelėjimo po vandeniu aš pamaniau, kad tai maži šapaliukai.Vėliau kybimas apsiramino nors ratilai vandens paviršiuje išdavė - žuvis niekur toli nenuplaukė.Taip jau kartais nutinka spiningaujant, kad po eilės tokių atakų-nesėkmių žuvis tarsi atsiukanda pateiktu masalu.Teisingiausia būtų tokiu atveju keisti žvejybos vietą.
Panašią vietą į aprašytąją aš aptikau už poros šimtų metrų aukštyn upe.Pirmas metimas, smūgis ir žuvis mano rankose.Aš ją iš karto pažinau.Tai buvo aukšlė.Abejones kėlė tai, kad ji svėrė apie 50g buvo panaši truputį i kuoją, o pilvas išsipūtęs nuo nėštumo kas darė ją nepanašią į tą aukšlę kurią mes įpratę matyti.Aš netgi parodžiau aukšlę netoliese žvejojusiam plūdininkui.Jis patvirtino, kad tai aukšlė, o jo kolegos jas gerai jaukino musės lervomis, tešlomis užtai ji tokia stambi ir užaugo.Palyginęs savo masalą su žuvies burna pagal proporciją supratau, kad viena neatitinka kito todėl nieko nelaukdamas išvažiavau namo ruoštis jau sekančiai žvejybai.

Trigubas nulis tai nevien būdas išeiti iš nulio.

Kokią mes blizgutę fabrikinę bevartytumėm vis vien ant jos užkabintas trišakis bus per didelės aukšlės burnai.Savo pirmąją aukšlę man pavyko pakirsti vienu trišakio kabliuku švelniai už žandikaulio apačios.Jei paklaustumėte plūdinikų kokiais kabliukais jie žvejoja aukšles tai jų kabliukas net panašus nebūtų į mūsiškį, o dar ir trišakį.
Taigi, man teko uždavinys kaip įgyvendinti kaž ką naujo kabliukų atžvilgiu nes blizgučių skirtų aukšlių gauydyme patirtį aš jau turėjau.Kaltininku viso to buvo sportinė žūklė.Žvejojant spiningu sportinėje žūklėje pagrindiniu aspektu būdavo išlindimas iš nulio bet kokia kaina.Reikėdavo sugauti nors patį mažiausią ešeriuką vardan komandos, o toliau jau kaip seksis.Todėl mano arsenale buvo nemažai ypatingai mažų, nulinių blizgių.
Taigi norėdamas išeiti iš nulio aš dažnai eksperimentuodavau, kad vėliau būtų galima sugauti tą mikro žuvytę.Greitai reikalai pasitaisė, bet daeita iki absurdo ribos nes mano sugauti ešeriai sverdavo iki 10g.
Savo naujas, savadarbes blizgutes aš vadindavau trigubu nuliu.Tai buvo mano išmastymas, o gal ir kieno iš šalies.Panašu į tai, kad aš buvau ne vienintelis pasinėręs į mažų blizgių gamybą-paieškas skirtas žvejyboje spiningu.O blizgių pavadinimas piršosi pats savaime nes jei dvigubas nulis buvo didelės tai šiasa vadinau trigubu nuliu.Iš tikro blizgučių duomenys "00" Mepps firmos yra :svoris apie 1,5g lapelio ilgis iki 16 mm(Aglia) ir 21 mm (Aglia Long) bei atitankamas trišakis.Mano trigubi nuliai buvo 0,8 g svorio ir lapelio ilgis 7-11 mm ir trišakiukas 16 dydžio pagal tarptautinį stardartą.Štai ant tokių blizgučių ir kimba sportiniai ešeriai, o vėliau kaip paaiškėjo, ir aukšlės.
Yra dar keletas momentų reikalaujančių komentaro.Jeigu mes du kartus sumažinsime lapelio ilgį kaip ir kitus parametrus tai blizgutės svoris sumažės ne du, o aštuonis kartus.Suprantama, tada apie bet kokį blizgutės užmetimą negalės būti nei kalbos.Todėl aš ant metalizuoto pavadėlio prieš blizgutę fiksuoju nedidelį svarelį iš plūdinikų arsenalo ir bendrą svorį davedu iki 0.8g.Tokią blizgutę galima numesti iki 15m, o toliau ir nėra reikalo.
Sekantis svarbus pastebėjimas tai blizgutės sukimosi elementas.Tas elementas mūsų supratimu tai lapelis esantis po blizgute.Na, jei po blizgute suktūsi ne lapelis, o kaž kas kitkas tai jau nebūtų besisukanti blizgutė.Šiuo atveju nesigilinkime toliau į jokią tolimesnę klasifikaciją.Tačiau sutarkime, kad jei trigubas nulis turi besusikantį lapelį tai gali turėti ir sparnuotę.Būtų viskas tas pats tik vietoje lapelio ant ašies po švino svareliu būtų užmauta sparnuotė.Būtent šis atvejis duoda geresnį rezultatą žvejojant aukšles.
Kaip papyldymą prie trijų nulių būtų gerai turėti savo dėžutėje keletą "velnių" panašaus svorio(apie 1g) ar kitų žieminių masalų.Ant velnio su spiningu taip pat galima žvejoti aukšles.
Ir vis dėlto pagrindiniai masalai išlieka tie kurie turi besisukanti elementą.Aukšlė aiškiai reaguoja į virpesius todėl žymiai daugiau kibimų sulauksite žvejodami blizgute kuri turi besisukantį lapelį ar sparnuotę.


Ne tiktai išorinis panašumas.......

Savo kūnu ir aplamai savo forma aukšlė yra labai panaši į salatį - tą pačią karpinių šeimos žuvį.Savo gyvenimo būdu ir mitybos racionu ji taip pat turi daug panašumų.Žinoma, tai ne 100-taprocentinis sutapimas, bet vis dėlto.....Jei skaitysime aukšlę plėšrūne - kyla elementarus klausimas, ką ji tuomet medžioja?Jos nedidelis kūnas ir maža burna stipriai sumažina potencialių aukų sarašą.Juolab, kad dabar mes kalbame apie žiemos metą kai tas pats mailius išsiritęs pavasarį taipogi jau spėjo ūgtelėti.Tačiau kaip spėjome įsitikinti "valgomo mailiaus" žiemos upėse tikrai netrūksta, o vietomis, arčiau krantų jo net knibždėte knibžda.Manoma, kad tai gali bnūti tos pačios aukšlės ar kitokios žuvies mailius - tuo aš nesigilinau, bet suaugusi aukšlė tokį mailių visada "gano" ir atsiradus momentui nevengia juo duoti darbo savo pilvo virškinimui.Negaliu absoliučiai šito teigti tačiau tie žuvies pliuškenimai srovės pabaigoje tarsi išduoda aukšlės medžioklę ties išvargusiu mailiumi.
Jei sugrįžti prie pagrindinės mūsų pokalio temos - žvejybos spiningu tai galų gale ir nėra taip svarbu kaip dažnai aukšlė maitinasi maža žuvele.Svarbiausia ant kiek realu sužvejoti aukšlę naudojant spiningo sistemėlę.Galiu patikinti, kad jei žvejoti specialiai tam paruošta sistemėle ir ten kur šios žuvies ypač daug tai visai tada realu ją sužvejoti."Mikrosalačiukai" ar tikrieji salačiai kaip taisyklė laikosi arčiau vandens paviršiaus ir medžioja masalą plaukiantį paviršiumi.O štai aukšlė skirtingai nuo savo tolimojo giminaičio neužduoda žvejui didelių rebusų nes jei svetimas baimės jausmas ir neretai daugumas kibimų vyksta jei vos ne iš po kojų.Beje, akiplėšiškai atakuojant blizgutę aukšlė puikiai matoma iš šono - ji pasiveja, griebia iš nugaros ir staigiu judesiu metasi į šoną.Tai atsitiktiniais atvejais jei kam pavyko matyti atakuojantį salatį tai veiksmas kartojasi lygiai taip pat - ataka iš nugaros ir staigus plaukimo kurso pakeitimas.
Savaime suprantama, kad taip atakuojant masalą kibimas bus labai staigus kas yra įprasta patyrusiems salačių medžiotojams.Todėl ir aukšlės kibimą atsižvelgiant į jos smulkumą su tam tikrom išlygom nepavadinsi švelniu.Tad tiek vienu, tiek kitu atveju aukšlės ar salačio kybio metu pakirtinėti tikrai neverta nes jei žuvis pagriebė masalą, prarijo kabliuką, vadinas ji tai atliko pati be jūsų pagalbos.

Ar įmanoma apgaudyti plūdininką?Ar tas būtina?

Aukšlė puikiausiai žvejojama meškere.Ir kaip tai sekasi plūdinės meškerės meistrams kalbėti net neverta.Jeigu mes bandytumėme pravesti varžybas tarp spiningautojo ir plūdininko tai favoritu būtų tikrai ne spiningautojas.Bet tai ne priežastis nusiminti.Mūsų tikslas išmokti žvejoti aukšles spiningu (patikėkite tai neapsakomas jausmas) ir tik gerai įvaldžius šį būdą vėliau pabandyti sudaryti tam tikrą konkurenciją plūdininkams.Tikslui pasiekti reikia apsirūpinti tinkama įranga, sistemėlėmis bei žvejybine vieta.Apie masalus nesikartosiu, o tik pasakysiu apie valą ir kotą.Iš principo mum tiktų bet kokio lankstumo kotas, bet būtų nuostabu jei viršūnėlės išmetimas būtų 5g.Iš valų aš pirmumą atiduočiau FireLine laikančiam 4 lbs, bet nieko blogo nenutiks jei jūs naudosite kokybišką kitos rūšies valą 0,1 - 0,12 mm storio.Toliau pačios žvejybos technikos įvaldymas.Išsirenkama vandens telkinį su įvairaus stiprumo srovėmis ir kur yra daug mūsų numatyto "būsimo verslo" žuvies.Įsitaisome aukščiausiame taške ir stengiamės užmesti į srovių skirtumo sandūrą.Kranto linijos atžvilgiu tai darome maždaug 30-45 laipsnių kampu.Pravedimą darome tolygų su vidutiniu tempu.
Visai didelė tikimybė, kad aukšlė jau pirmuoju metimu susidomės jūsų jauku - ji pasikirs ant kabliuko arba bent jau pajausite smūgį per blizgutę.Tokių stuktelėjimų vieno pravedimo metu gali būti net 2-3.Galite susidaryti įspūdį, kad traukdamas jūs net kliudote pačią žuvį.Juk kada kartais džigaujate taip nutinka, kad valo dėka taip pat juntata tarsi lengvą prisilietimą prie žuvies.Tačiau šiuo atveju tai tikri aukšlės kibimai.Kitas klausimas tai, kad tuščių ir naudingų kybių santykis tikrai pirmųjų naudai.Tačiau aukšlė nėra unikali.Jei ji griebia jauką tai ji būtinai praryja visus tris trišakio kabliukus ko nepasakytumėme apie tą patį ešerį.
Tarkime aukšlė stovi būrelyje 5 x 10 metrų plote.Tokiu atveju žvejoti tam plote ilgiau 10 minučių tikrai neverta nes pirmiausiai jūs pagausite pačias aktyviausias, poto dar keletą kol galiausia kybis visai apstos.Tokiu atveju reikia keisti vietą, o į senąją grižti ne ankščiau kaip po valandos.Būna taip, kad kartais žuvis laikose niekuo neišsiskiriančiam nuo kitų vandens plote su įprasta tėkme ir vandens gyliu.Tokiu atveju geriausiai suveikia tokia taktika - užmetimas iš toliau žemyn būrio, o poto lėtas pravedimas aukštyn pagal srovę.Kad vienas iš variantų galimas pravedimas ir giliau nuskandinus jauką arbą tik užmetus ir traukiant paviršiumi.Traukian pagal paviršių būtų gerai tą atlikinėti su sparnuote.Tas ypač populiaru žvejojant salačius.Kartais matosi kaip skiriasi vanduo ir po sekundės įvyksta kibimas.Tačiau teigti, kad sparnuotė tikrai geriau pasiteina gaudant aukšles tikrai nedrįsčiau.Beje, mes kalbame apie žieminę žvejybą spiningu, o vasarą visai galima, kad viskas vyksta kiek kitaip.
Dar viena aukšlių mėgstama susitelkimo vieta tai skardžiai su grįžtama srove.Čia gali iškilti techninio pobūdžio sunkumai.Nuo priešingo kranto damesti bus neįmanoma, o mūsų pusėje mum teks stovėti labai aukštai.Tokiu atveju žvejoti reikėtu "laipteliais" ir tam labiau nei trigubas nulis tiktų velniukas.
Gaudymas spiningu su velniuku nenaudojant kitų jaukų tai iš viso gana įdomus dalykas vertas atskiros pokalbio temos.Aukšlės gaudymas žiemą spiningu iš viso yra vienetinis ir išskirtinis dalykas.Vis dėlto prisitaikius žvejoti su velniuku iš aukštai yra patogiau nei kitais jaukais.Atsižvelgiant į velniuko savybes jis panašus būna ir veikia tarsi kaip džigavimo metodas. Pas mane buvo planuose klasikinius džigavimui skirtus jaukus pritaikyti aukšlių gaudymui prieš tai perdarant juos į atitinkamą dydį, bet kol kas norimo rezultato nepasiekta.Mikro tvisteriukai su mikrogalvutėmis
sunkiai "lenda" mano "mikrosalačiukams" į gerklę lyginant su velniukais kurie yra kompaktiški - tiek forma, tiek savo mažais kabliukais.Tas liečia aukšles siekiančias 50g, o apie smulkesnes net kalbos negali būti.
Visa mano tikslinga veiklos patirtis nukreipta į aukšlių žvejyba telpa į tris mėnesius nuo sausio vidurio iki 2001-jų vidurio balandžio.Aš negaliu teigti, kad per tokį trumpą laiko tarpą suradau optimalius variantus jaukų srityje bei įvaldžiau idealiai pačią gaudymo taktiką.Aš tik pasidalinau savo nuomone ir pabandžiau jus sudominti šia neįprasta tema.
Toliau jau daug kas priklauso nuo jūsų pačių.Bendromis jėgomis mes ateityje galime surasti daug atsakymų susijusių su aukšlių gaudymu.Pirmiausiai tai bus įdomu stebėti kaip viskas keisis su metų laikais.Juk būtent dėl šitos priežasties, kad netempti dar metus aš parašiau temą apie žieminę žvejybą spiningu ir isiunčiau į vasarinį leidinį.
Beto norisi kuo greičiau sužinoti ar verta žvejoti su jaukais.Turiu jau teigiamos patirties žvejojant aukšles ir su šėryklėle.Kartą sutikau plūdininką kurie baiginėjo žvejybą prie upės, o jauką ruošėsi sušerti paukščiams.Aš įkalbėjau jį jauką atiduoti man.Iš pagalbinių priemonių padariau kaž ką panašaus į plaukiojančią šėryklėlę ir plaunamo šleifo ruože kurį sudarė džiuvėsiai, kanapės, kiti komponentai, visai neblogai pažvejojau.Pakartoti šio eksperimento man kolkas nepavyko vien dėlto, kad nesu plūdininkas, o ir nesu stiprus kulinarijos jaukinimo srityje.Tegul tai atlieka tas kuris labiau šioje srityje apsišvietęs, o vėliau apie rezultatus visa tai papasakos mum.

К. Кuzminas

Vertė SIGUTIS

Įkeliu nuorodą www.matchfishingmagazine.com/Vid ... /video_81/ Per ~85sekundes 13zuvu.Per 1 minute 10vnt.Iseitu, kad po viena zuvi kas 6sek.Fantastika
Man daugiau 6vnt. per minute niekaip nepavyksta ir tai atskirais atvejais, bet ne istisai Vadinas yra dar kur tobuleti Kas pasakys, kad uz auksles yra ką sunkiau zvejoti tegul pirmas meta i mane akmenį

SIGUTIS parašė: Nu tai pasiimsiu didenį akmenį čia jau kaip kam kaime vaikai pas mus gaudo pradžioje aukšles, nes su jomis paprasčiausia Viskas priklauso nuo to kiek įguudžio turi vienoje ar kitoje žūklėje. Tad drąsiai sakyti, kad aukšles sunkiausia gaudyti yra netik, kad neteisinga, bet ir negalima